Naujienos

Vieną gražų saulėtą rytą mes, maironiečiai, su savo vadove Z. Petravičiene  sėdome į autobusą ir išvažiavome į Kauną, nes norėjome geriau susipažinti su šio miesto istorija bei poeto Maironio gyvenimu ir kūryba.

Pirmasis mūsų aplankytas objektas buvo IX fortas. Sužinojome, kad prieš 102  metus pastatyti 9 fortai žiedu apsupo Kauną. Įėję į vidų jautėme, kaip per kūną perbėgo šiurpuliukai. Nusileidome tuneliu žemyn į forto požemius, kur  mus supo pusantro metro storio sienos. Čia matėme  kalinių kameras, šaudomąsias angas. Atmosfera buvo niūri, nors ir švietė saulė, nes kalėjimo sienos prisigėrusios žmonių baimės ir skausmo. Sužinojome, kaip 64 žydai Kalėdų naktį  pabėgo iš to mirties pragaro.

Toliau, lydimi gidės, važiavome  ant Aleksoto kalno, nuo kurio atsivėrė nuostabus vaizdas į Kauno senamiestį. Iš apžvalgos aikštelės pamatėme ir vietą, kur susilieja dvi didžiausios Lietuvos upės - Nemunas ir Neris. Gidė mums papasakojo legendą apie Kauno miesto vardo ir herbo kilmę. Be galo mus sujaudino vaidilutės  Aleksotos bei jos mylimojo likimas.  Ypač smagu buvo nusileisti ir vėl pakilti į kalną funikulieriumi, kuris  išlikęs vienintelis tokio tipo keltuvas Europoje.

Pagaliau mes Vytauto Didžiojo karo muziejuje. Mus pasitiko gidas ir netrukus pradėjome ekskursiją po ekspozicijų sales. Kalbėjome apie Pirmąjį ir Antrąjį pasaulinius karus, partizanus, matėme ginklus iš įvairių pasaulio šalių. Bet didžiausią įspūdį paliko Dariaus ir Girėno lėktuvo ,,Lituanica “nuolaužas.  Išsiaiškinome, kodėl  nukrito lėktuvas, matėme Dariaus ir Girėno aprangas, apdovanojimus. Kadangi mūsų mokykla pavadinta šių garsių Lietuvos pilotų vardais, mes labai įdėmiai klausėmės, tad daug naujo sužinojome. Pastovėję prie amžinosios ugnies vėl sėdome į autobusą.

Senamiesčiu, kur stovi tik istoriniai , kultūriniai  ir gyvenamieji namai, kur  nėra jokios pramonės,  pasukome Kauno pilies link. Tai viena iš keturių ankstyvojo mūrininio aptvarinio tipo pilių, pritaikytų frontinei gynybai, pastatytų LDK.  Ji buvo pastatyta strategiškai svarbioje vietoje, prie Nemuno ir Neries santakos, kad padėtų apsiginti nuo intensyvių kryžiuočių puolimų XIV amžiuje. Iš pilies pėsčiomis patraukėme į Kauno rotušę, kurios bokšto aukštis net 53 metrai. Rotušė pradėta statyti 1542 metais. Įėję vidun duobėje po stiklu  matėme senovinę vaško lydymo krosnį. Po to apžiūrėjome Rotušės Baltąją salę, grožėjomės jos puošyba.

Ir pagaliau pasiekėme pagrindinį mūsų kelionės objektą – Maironio muziejų. Kai gidė pasakodama apie poetą ir užduodavo klausimų, mes džiaugėmės, kad be vargo  galime į juos atsakyti. Tiesa, sužinojome ir daug naujo apie poetą. Jis rašydavo prie stalo - pulto užsidegęs elektrinę stalinę lempą  arba dvi bronzinėje žvakidėje esančias žvakes. Be to, Maironį erzindavo kalbos apie politiką. Poetas mėgdavo poilsiauti Baltijos pajūryje ir iš  kiekvienos kelionės  parsiveždavo po akmenėlį, tad surinko jų nemažą kolekciją. Kaip ir kiekvienas žmogus Maironis turėjo ir silpnybių, apie kurias nenorėjo, kad kiti žinotų. Tad valandos praleistos Maironio muziejuje mums suteikė dar daugiau žinių bei  patirties ir  mes tapome dar tikresniais maironiečiais.

Už galimybę  turiningai praleisti dieną ir pasisemti naujų žinių dėkojame mokyklos direktoriui Arūnui Aleksandravičiui bei mūsų  paslaugiajam vairuotojui.

Aušrinė Viršilaitė iš 7 c  ir

Gabrielė Jankauskaitė iš 8c kl.