Naujienos

Liepos 20-31 dienomis Lenkijoje vyko XXXI - osios Pasaulio Jaunimo Dienos ,,Palaiminti gailestingieji, nes jie susilauks gailestingumo". Į šį nepakartojamą gyvenimo nuotykį leidosi ir mūsų mokyklos keletą mokinių su Telšių vyskupija –105 asmenimis, norėjusiais susitikti su popiežiumi Pranciškumi. Pirmąsias šešias dienas gyvenome Baltstogėje, Voiciecho parapijoje. Po ilgos kelionės, trukusios šešias valandas, mūsų grupė buvo pasitikta milžiniškame Baltstogės stadione, kur užsiregistravome, gavome dovanų ir pavakarieniavome. Po vakarienės savanoriai mus palydėjo į parapiją, iš kur mus pasiėmė šeimos, pas kurias gyvenome visas dienas Baltstogėje Daug visko patyrėme per šešias dienas parapijoje, tačiau labiausiai įstrigo kelionė į Sokolką, kur prieš šešerius metus įvyko Eucharistinis stebuklas - ant žemės nukritusi Ostija virto Jėzaus Kristaus širdies dalele, širdies raumens kraujo krešuliu. Dalyvavome šventose mišiose, kurias aukojo daugiau nei šimtas kunigų! Viskas vyko lauke, tarp dar poros tūkstančių tikinčiųjų, rodos, visai nepažįstamų, bet tokių artimų... Po mišių prasidėjo dar niekam neregėtos linksmybės! Šokome lenkiškus šokius kartu su jaunimu iš Lenkijos, Anglijos, Italijos, Prancūzijos, Zambijos, Angolos, Gabono, Rusijos... Buvo be galo linksma šokti kartu.

Antras neišblėstantis prisiminimas - naktinė Baltstogė, su kuriuo mus supažindino savanorė. Visą naktį ten verda gyvenimas, šoka nuostabūs fontanai, veikia bilijardinės, karaoke klubai, mažos, jaukios kavinukės. Kartu su italais buvome išvykę į Koryčą - miestelį, garsėjantį sūrių gaminimu. Žaidėme tinklinį, plaukiojome kanojomis. Pavakarėje aplankėme šeimas, užsiimančias sūrių gaminimu. Susipažinome su visa gaminimo technika, ragavome įvairiausių skonių sūrių..
Pirmadienį, po aštuonių valandų kelionės traukiniu, pasiekėme Krokuvą. Apniukęs dangus ir pliaupiantis lietus nenustelbė šio miesto grožio! Parapija, kurioje gyvenome, pasitiko mus su pyragais ir arbata. Pastiprinę fizinį kūną maistu apsigyvenome mokyklos bendrabutyje.
Kiekvieną dieną Krokuvoje ką nors aplankydavome: Adomo Mickevičiaus paminklą rotušėje, Vavelio pilį, katedras, šventųjų Jono Pauliaus II ir Faustinos Kovalskos šventoves, senamiestį... Tačiau Krokuvoje viskas buvo painiau: gatvėse milijonai žmonių, miestas milžiniškas.
Bet visą nuovargį atpirko susitikimas su popiežiumi Pranciškum Bolonijos aikštėje. Lietuviai gavo labai gerą sektorių, koks neapsakomas jausmas stovėti vos penki metrai nuo tave laiminančio popiežiaus. Kitiems net džiaugsmo ašaros ištryško.
Įsimintinas buvo ir aštuonių kilometrų piligriminis žygis į Campus Misericordea aikštę, kur per naktį vyko vigilija kartu su popiežiumi. Miegojome po atviru dangum, įsisupę į miegmaišius. Pustrečio milijono žmonių vigilijos metu išlaikė mirtiną tylą, jų rankose degė žvakės. Sunku apsakyti jausmo, apimančio, kai tu supranti, kad esi viena iš šio būrio...
Šeštadienio rytą popiežius kalbėjo: ,,Dabar jaunimas auga sėdėdamas ant sofos. Jaunime! Nusipirk piligrimo batus ir eik!" Šis raginimas kiekvieno piligrimo širdyse įžiebė ugnį, pakurstė rusenusį tikėjimą.
Kelionės įspūdžiai visa gyvenimą išliks prisiminimuose. Kojų skausmas nuo nueitų dešimčių kilometrų atlėgs, sloga nuo miegojimo lauke naktį praeis, tačiau naujai užmegztos draugystės su žmonėmis ir DIEVU išliks. Pirmą kartą realybė pranoko lūkesčius...

Mokytoja Darata