Šiuo metu svetainėje
Dabar svetainėje 47 svečiai ir narių nėra
Prisijungimas
Reklaminis skydelis
PASAULINEI SUPRATIMO APIE ANTIBIOTIKUS DIENAI
- Smulkiau
PSO siūlymu, nuo šiemet kiekvienais metais lapkričio 18 - 24 dienomis vyks "Supratimo apie antimikrobines medžiagas" savaitė. Šių metų savaitės šūkis „Antimikrobinės medžiagos: elkitės atsakingai“, o sveikatos priežiūros sektoriui skirta tema „Vieningai išsaugoti antimikrobines medžiagas“.
Kas yra atsparumas antimikrobinėms medžiagoms?
Atsparumas antimikrobinėms medžiagoms atsiranda, kai bakterijos, virusai, grybeliai ir parazitai laikui bėgant pasikeičia ir nebereaguoja į vaistus, todėl tampa sunkiau gydyti jų sukeltas įprastas infekcijas, daugėja sunkių ligų, didėja infekcijų plitimo ir mirties rizika.
Antimikrobinių vaistų sąvoka apima ne tik antibiotikus, bet ir antivirusinius, priešgrybelinius ir antiparazitinius preparatus, kurie yra reikalingi žmonių bei gyvūnų infekcijų gydymui bei taip pat naudojami prieš augalų infekcijas.
Kodėl didėja antimikrobinis atsparumas?
Pasak PSO, daugybė veiksnių pagreitino atsparumo antimikrobinėms medžiagoms grėsmes visame pasaulyje, įskaitant per didelį, netinkamą vaistų vartojimą žmonėms, gyvuliams ir žemės ūkyje. Atsparumas antimikrobinėms medžiagoms taip pat didėja dėl švaraus vandens trūkumo kai kuriose pasaulio šalyse bei dėl prastų sanitarinių sąlygų ir higienos. Piktnaudžiavimas antimikrobinėmis medžiagomis, netinkamas ir neatsakingas antimikrobinių medžiagų naudojimas žmonėms, gyvūnams ir augalams - yra pagrindinės priežastys, dėl kurių vystosi vaistams atsparios infekcijos. Be to, pabrėžia PSO, netinkama vaistų skyrimo praktika ir paciento netinkamas gydymas prisideda prie antimikrobinio atsparumo problemos - pavyzdžiui, antibiotikai naikina bakterijas ir jie negali išgyti virusų sukeliamų infekcijų, tokių kaip peršalimas ir gripas.
Kas yra „netinkamas” antibiotikų vartojimas?
Kai antibiotikai vartojami nepagrįstai: peršalimą ir gripą dažniausiai sukelia virusai, kurių antibiotikai NEVEIKIA. Tokiais atvejais antibiotikai nepadės jums pasveikti: jie nemažina karščiavimo ir nemalšina tokių simptomų kaip čiaudulys.
Kai antibiotikai vartojami neteisingai: jei sutrumpinate gydymo kursą, vartojate mažesnę dozę ar nesilaikote reikiamo režimo (geriate vaistus kartą per dieną vietoje dviejų ar trijų, kaip nurodyta), vaisto kiekis jūsų organizme bus nepakankamas, bakterijos išgyvens ir gali tapti atsparios.
Visada laikykitės gydytojo nurodymų, kada ir kaip vartoti antibiotikus.
Ką kiekvienas turi daryti?
1. Vartoti tik medikų paskirtus antibiotikus, nes tik jie atlikę kraujo tyrimus gali nuspręsti ar jus užklupo bakterinė ar virusinė infekcija.
2. Visada suvartoti visą paskirtą dozę, net pasijutus geriau.
3. Nevartoti likusių iš anksčiau antibiotikų.
4. Niekada nesidalinti antibiotikais su kitais asmenimis.
5. Saugotis infekcijų dažnai plaunant rankas, vengiant glaudaus sąlyčio su sergančiais asmenimis ir laiku skiepytis.
COVID-19 liga nėra gydoma antibiotikais
COVID-19 liga nėra gydoma antibiotikais, pabrėžia PSO. Pasak PSO, netinkamas antibiotikų vartojimas per COVID-19 pandemiją gali sukelti spartesnį antimikrobinio atsparumo atsiradimą ir plitimą. COVID-19 ligą sukelia virusai, o ne bakterijos, todėl antibiotikai neturėtų būti naudojami virusinių infekcijų prevencijai ar gydymui, nebent yra bakterinės infekcijos indikacijų, kurias nustato gydytojai.
Informacijos šaltinis:
http://www.ulac.lt/naujienos/pranesimai-spaudai
https://www.who.int/campaigns/world-antimicrobial-awareness-week/2020
Nuotrauka:
Visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos priežiūrą mokykloje
Ineta Butvidienė
Susitikimas Šilalės rajono savivaldybėje
- Smulkiau
2020 spalio 9 d. mokyklos mokinių taryba dalyvavome Šilalės rajono savivaldybėje kur vyko renginys „Jaunimas savivaldybėje 2020“, susitikome su ŠRVJOS „Apskritasis stalas“ nariais ir rajono mokyklų mokinių tarybomis..
Konkursas: Baisiausia Covid-19 kaukė
- Smulkiau
Ačiū Tau, Mokytojau!
- Smulkiau
Tarptautinės mokytojų dienos proga mokyklos mokinių taryba su mokyklos direktoriumi nusprendė netradiciškai pasveikinti mokytojus. Siekiant netradiciškai padėkotu mokytojoms reikėjo sugalvoti kaip tą padaryti, tačiau padedami istorijos mokytojos Aurelija Betingienės sugalvojome netradicines ir simbolines dovanėles. Geriausia dovana-sveika dovana. Todėl nusprendėme į savo rankomis pagamintas dėžutes sudėti arbatžoles, kurios simbolizuoja sveikatą, šilumą ir bendrystę. Į pagalbą su džiaugsmu atskubėjo ir mokinių tėveliai, kurie pagelbėjo savo sukauptomis vaistažolėmis...
Mūsų simbolika
- Smulkiau
Neseniai pasibaigė šiais metais vykęs mokyklinės uniformos emblemos kūrimo konkursas organizuotas mokyklos mokinių tarybos...
Sveikinimas
- Smulkiau
Sveikinimas
- Smulkiau
Pasaulinė aplinkos ir sveikatos dieną
- Smulkiau
Šią savaitę, rugsėjo 26-ąją, minėsime Pasaulinę aplinkos ir sveikatos dieną. Mano tikslas – atkreipti Jūsų dėmesį į aplinkos rizikos veiksnius, kurie turi įtakos aplinkai ir mūsų sveikatai.
Saugią bei sveiką aplinką Lietuvos gyventojai turi kurti patys, kadangi niekas už juos to nepadarys.
Aplinkos veiksnių, darančių įtaką žmogaus sveikatai – tūkstančiai, juos galima sugrupuoti į kategorijas:
fizikiniai veiksniai (triukšmas, elektromagnetiniai laukai),
cheminiai (pramoninė oro tarša ir žemės ūkio tarša cheminėmis medžiagomis),
biologiniai (žiedadulkės, mikroorganizmai),
socialiniai (nedarbas) ir kiti.
Taigi, žmogaus gyvenimo trukmė yra konkrečiai susijusi su gyvenamąja aplinka, o nepalanki gyvenamoji aplinka tiesiogiai veikia sveikatą. Aplinkos oro užterštumas didina sergamumą įvairiomis kvėpavimo ir kraujotakos sistemos ligomis, kenkia žmogaus nervų sistemai, emocinei būklei, imunitetui ir pan.
Kalbant apie fizinės aplinkos veiksnius, svarbu išskirti, kad kiekvienam organizmui yra būtinas maistas, vanduo, oras. Kiekvienas gyvas organizmas turi teisę į švarią, saugią aplinką. Esant neįprastiems fizikiniams, cheminiams ar socialiniams dirgikliams, sutrinka tam tikrų organizmo funkcijų reguliavimo mechanizmai.
Lietuvos aplinkos apsaugos problemos – tai paviršinių ir požeminių vandenų, oro bei dirvožemio tarša, pavojingų atliekų susidarymas. Taip pat kraštovaizdžio bei biologinės įvairovės mažėjimas, neracionalus gamtinių išteklių naudojimas. Taip pat didelę įtaką sveikatai turi atliekos ‒ tiek buitinės (maišeliai, buteliai, vienkartiniai indai ir kt.), tiek pramoninės (sunkieji metalai, pesticidai, lakūs organiniai junginiai ir kt.). Šiuo metu pavojingiausia aplinkos taršos forma - tarša atliekomis.
Kiekvienas iš mūsų gali prisidėti prie sveikos aplinkos kūrimo, tereikia apsidairyti, pažvelgti į mus supančią aplinką ir priimti sprendimą, kad ne nuo rytojaus, o nuo šios minutės AŠ prisidėsiu prie švaresnės aplinkos, jeigu gali kiti, kodėl negaliu AŠ.
Taigi :
Rūšiuokite popierių, plastiką, stiklą. Šias medžiagas galima perdirbti ir vėl panaudoti ne vieną kartą;
Skatinkite savo šeimos narius, draugus ir kaimynus atiduoti buitinę techniką ar padangas į specialias aikšteles, rūšiuoti baterijas ir taip apsaugoti aplinką, neteršti vandens, pakrančių, parkų ar miškų.
Stenkitės naudoti produktus, pagamintus iš perdirbtų medžiagų, paskatinkite savo šeimos narius rinktis prekes pažymėtas perdirbtų ir ekologiškų prekių ženklais, taip pat pirkti produktus užaugintus vietiniuose ūkiuose, nes jų kelias iki parduotuvių lentynų yra trumpesnis, reiškia sunaudojama mažiau kuro ir mažiau teršiama aplinka.
Į darbą, mokyklą, parduotuvę ir kitur stenkitės kiek įmanoma dažniau važiuoti dviračiais, paspirtukais, eikite pėsčioms ar naudokitės viešuoju transportu;
Išeidami iš namų išjunkite šviesas, nenaudojamus elektros prietaisus;
Sodinkite įvairius augalus, medelius – jie sugeria ore esanti anglies dioksidą, ir taip Jus apsaugos nuo „šiltnamio“ efektą sukeliančių dujų.
SVEIKATA DAR NE VISKAS, TAČIAU BE SVEIKATOS VISKAS – NIEKAS. (SOKRATAS)
MYLĖKIME GAMTĄ, KAIP PATYS SAVE!
Visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos priežiūrą mokykloje
Ineta Butvidienė
Informacijos šaltinis: http://www.smlpc.lt/
Nuotraka: www.pixabay.com