Šilalės Dariaus ir Girėno progimnazija

_____Daugiašalis Comenius projektas “ Kultūrinų vertybių paveldas Europos Sąjungos šalių identitete” Šilalėje

_____Comenius partnerystė - tai mokyklų bendradarbiavimo projektas, kuris jungia bendrai veiklai mokymo institucijas iš visos Europos. Veikla yra finansuojama iš Mokymosi visą gyvenimą programos, kurią Lietuvos Respublikoje administruoja Švietimo mainų paramos fondas.

_____Šios veiklos tikslai  - suvienyti Europos kultūrinį paveldą, kai šiame, technologijų amžiuje, kultūrinės vertybės yra ignoruojamos, ugdyti jaunų žmonių toleranciją kitų šalių kultūrai,  papročiams ir tradicijoms, skleisti informaciją ir skatinti domėjimąsi EU šalių identitetu, siekiant suvokti savo pačių identitetą kultūros vertybių kontekste, taip pat stiprinti europinę dimensiją mokykliniame ugdyme, skatinant bendradarbiavimą tarp Europos mokyklų. Bendradarbiaudami su kolegomis iš įvairių  šalių, pedagogai ir mokiniai turi galimybę pažinti kitas kultūras, tobulinti užsienio kalbų žinias, pasidalinti gerąja patirtimi, naujoviška mokymo praktika. Šiame projekte 2009-2011 m. dalyvauja grupės iš šešių Europos šalių: Italijos, Turkijos, Lenkijos, Vengrijos, Slovakijos ir Lietuvos (Šilalės Stepono Dariaus ir Stasio Girėno vidurinės mokyklos). Kiekviena šalis turi savo temą. Mes, šilališkiai, turėjome pristatyti  Žemaitijos krašto prosenelių gyvenimo būdą, Lietuvos etnografijos istoriją, dainas, šokius, papročius ir tradicijas.

_____Pirmasis projekte dalyvaujančių grupių susitikimas kovo š.m. kovo 7 – 13 dienomis Slovakijoje. Į kalnuotąjį kraštą pristatyti Lietuvos kultūros, tradicijų, papročių vyko anglų kalbos mokytoja ir projekto Lietuvos grupių koordinatorė Jolita Navickienė, Stepono Dariaus ir Stasio Girėno vidurinės mokyklos direktoriaus  pavaduotoja ugdymui Stasė Būdvytienė , lietuvių kalbos mokytoja ir Etnoklubo vadovė Irmina Kėblienė bei  mokinių komanda, sudaryta iš keturių vienuoliktokų: Monika  Petkutė, Brigita  Žebrauskaitė. Žilvinas  Pūkys ir  Rimvydas Vitkus.

_____Po ilgos kelionės, trukusios net 15 valandų, nuvykome į vietą, kur buvome šiltai sutikti ir  kartu su kitais Comenius projekto dalyviais įkurdinti viešbutyje „Galileo“. Pailsėję keliavome į netoliese esančią slovakų mokyklą. Mus maloniai pasitiko mokyklos direktorius Tomaš Milata, kuris projekto dalyvius pasveikino kiekvienos šalies gimtąja kalba. Slovakai pirmieji skaidrėse supažindino su savo kultūra, žymiausiomis lankytinomis vietomis, pateikė  tradicinių šalies patiekalų. Po svetingo šeimininkų pristatymo sekė kitų šalių – Turkijos ir Lenkijos- prezentacijos. Turkai išsamiai papasakojo apie savo kultūrą, papročius, šventes, klimatą, augalus, nacionalinius patiekalus, pademonstravo tautinius rūbus ir kiekvienam dalyviui padovanojo po atminimo dovanėlę. Prezentacija buvo išsami ir nuosekli, todėl likome sužavėti turkų atsakingumo ir kruopštumo. Lenkai nusprendė visus nustebinti savo pačių susuktu filmuku, kuriame prisistatė visi Lenkijos Comenius projekto dalyviai. Nors žiūrėti į savo bendraamžius smagu, tačiau filmukas nebuvo informatyvus ir iš jo apie Lenkijos kultūrą sužinojome mažiau nei iš kitų pateiktos informacijos. Tačiau plačios šypsenos ir draugiška atmosfera užgožė visus trūkumus. Visiems kartu ekskursaujant po Žilinos miestą diena prabėgo nejučia. Atėjus vakarui sėdome prie bendro vakarienės stalo. Mus vaišino makaronų sriuba ir nacionaliniu žuvies patiekalu. Po vakarienės su kitų šalių moksleiviais dalijomės dienos įspūdžiais, pažindinomės ir nekantriai laukėme naujų įspūdžių.

_____Viešnagės metu turiningai leidome laiką: džiaugėmės įspūdingomis Slovakijos pilimis (Spišski Hrade, Orava), lankėme  nacionalinius buities muziejus, viduramžiais pastatytas bažnyčias, kilome į Aukštuosius Tatrus, grožėjomis stalaktitais - stalagmitais Demenovos Laisvės urve (Demanovska jaskyna Slobody). Be galo nustebino  slovakų pasididžiavimas  - Betliejus Rajecká Lesná. Tai Juozapo Pekara, drožėjo iš Rajecke Teplice, šedevras (8,5 metrų pločio, 2,5 metrų gylio ir 3 metrų aukščio). Prižiūrėtojui paspaudus mygtuką, atgijo visas Betliejus (150 gyvūnų ir 170  medinių žmonių figūrėlių): moterys ir merginos velėjo žlugtą, ruošė valgį, dirbo įvairiausius lauko, ūkio darbus, kalviai kalė, puodžiai žiedė puodus, kareiviai kariavo, piemenys ganė avis, vaikai žaidė ir t.t.. Šis meno šedevras, sukurtas per 20 metų, įamžino visą slovakų tautos gyvenimo istoriją.  Susipažinę su tokių atsidavusių žmonių kūriniais, turėjome galimybę pasivažinėti miško traukiniu bei apžiūrėti senovinius, įvairiausiais raštais išmargintus namelius, esančius  Čičmany miestelyje, ir taip prisiliesti prie slovakų etninės kultūros lobių. Pažintinė kelionė po šalį padėjo  ne tik geriau susipažinti  su slovakų kultūra, architektūra, bet  ir patobulinti anglų kalbos įgūdžius, artimiau susidraugauti su projekto dalyviais, suvokti savo tautos kultūros paveldo reikšmę kitų kultūrų kontekste .

_____Kelionių metu ne tik įgijome kultūrinės patirties, bet buvome pamaloninti atrakcijomis terminiuose baseinuose, kuriuose atsipalaidavome ir puikiai pailsėjome po kelionių autobusu. Žinoma, kiekvienos kelionės metu turėjome puikią progą pasigrožėti kalnais, įspūdingomis slidinėjimo trasomis, kurios mums, svečiams iš lygumų krašto, paliko neišdildomą įspūdį. Kiekvieną ekskursijos dieną pietaudavome vis skirtingose kavinėse, restoranuose. Kiekvieną vakarą po ilgų kelionių visi kartu dalindavomės įspūdžiais ir nė vienos minutės nepraleisdavome veltui, nes supratome – viešnagė svečioje šalyje tokia trumpa... Stengėmės supažindinti kitataučius su savo tradicijomis, papročiais, todėl ne vieną vakarą viešbutyje visi kartu trypėme folklorinius šokius („Transverą“, „Grečinikę“), žaidėme žaidimus, dainavome lietuviškas dainas, mokėme užsieniečius  savo kalbos ir patys nuoširdžiai džiaugėmės naujųjų draugų talentais.

_____Paskutiniąją dieną, penktadienį, laukė likusių trijų šalių – Italijos,Vengrijos ir mūsų, lietuvių, prisistatymai. Italai sudomino pasakojimu apie savo kraštą, rodomomis skaidrėmis, skambančia jausminga muzika; vengrės nustebino liaudiška daina, kostiumų spalvingumu, gražumu. Na, o mes, lietuviai, pristatėme filmą, kuriame pateikiama svarbiausia informacija apie Lietuvos lankytinas vietas, tradicinius valgius bei šventes, taip pat parodėme savo geriausią kūrinį - filmą apie žlugto velėjimo papročius, padainavome nuotaikingą modernizuotą lietuvių liaudies dainą. Visada stengėmės būti  linksmi, energingi, draugiški, galbūt todėl gausiausiai iš visų sulaukėme aplodismentų.

_____Po savaitės, pralestos Slovakijoje, teko atsisveikinti su naujaisiais draugais, jų mokytojais ir vykti namo. Manome, jog projekto pradžia tikrai sėkminga ir įspūdinga, nes  netrūko ne tik šokių, dainų, bet ir graudžių atsisveikinimo ašarų.

_____Dėkojame mūsų mokyklos direktoriui Arūnui Aleksandravičiui, projekto vadovei Jolitai Navickienei, direktoriaus pavaduotojai ugdymui Stasei Būdvytienei, mokytojai  Irminai Kėblienei už kantrybę bei suteiktą galimybę dalyvauti šiame projekte. Taip pat esame labai  dėkingi vairuotojui Petrui Beržiniui, greitai ir  saugiai vežiojusiam mus svečių šalių keliais.

_____Nekantriai laukiame, kada gegužės 2-8 dienomis galėsim parodyti savo, mažos šalies, unikalų kultūros paveldą kitų šalių mokiniams. Iki projekto pabaigos (2011 metų) dar 20 mūsų mokyklos mokinių aplankys šalis - projekto partneres ( Lenkiją, Italiją, Vengriją, Turkiją).  Tikimės, kad ši graži  šešių šalių draugystė nenutrūks, o skatins  kultūrinės veiklos tęstinumą per mokymosi visą gyvenimą strategiją.

_____Projekto dalyvės Monika Petkutė ir Brigita Žebrauskaitė, Šilalės Stepono Dariaus ir Stasio Girėno vidurinės mokyklos 11 c kl. mokinės